Prasmė

"Klausyk, o kam Tu tai darai?" klausdavo jis kiekvieno aplink jį esančio žmogaus. Kiekvieną daiktą čiupinėdavo, tačiau neradęs slėpingųjų visatos paslapčių pridengtų žodžiu "prasmė", mesdavo šalin ir imdavo į rankas kitą. Visiškai nesvarbu, kad kai kurių jų prasmę, kurią įžvelgia daugelis, galima rasti tik po kurio laiko, pavyzdžiui, sėklų. Jam reikėjo žinoti čia ir dabar. Be jokių išlygų. Ne rytoj, ne po poros mėnesių ar metų, jam reikėjo ČIA ir DABAR. Kiekvieno žmogaus kalboje rasdavo ką pridurti ir savaip pakomentuoti teksto prasmę. Net tada, kai žmogus skleisdavo tiesiog miegojimo garsus, jis žmogų žadindavo ir prašydavo pasiaiškinti ką tai galėtų reikšti, kodėl žmogus darė taip, o ne kitaip. Jei žmogus nesugebėdavo pasiaiškinti, jis visada stengdavosi paaiškinti pats kokia viso to prasmė, kaip turėtų būti aprengta prasmė, pagal jį. Žinoma, jis kitus erzino su savo giliamintišku ir įkyriu knaisiojimuisi. Palaipsniui jis liko vienas, tačiau vienatvės prasmė jam buvo neįdomi. Gi ji tik jo vienatvė, ir taip viskas su ja aišku. Jis pyko ant kitų dėl jų bėgimo į šalį (na, ar bent perėjimo į kitą gatvės pusę) jį pamačius. Gi jis norėjo tik išsiaiškinti kokia prasmė slepiasi tai vienur, tai kitur, o konkrečiau, visur.

-

"Prasmė - tai savotiškas ir subjektyvus motyvas, siekiamybė, kurios kartais neišreikši žodžiais. Kiekvieno ji kitokia ir savita. Tau derėtų suprasti save ir pažinti savo prasmę, o ne kitų. Panašu, kad Tavoji jau gerokai apkerpėjusi, apdulkėjusi ir numesta į kažkurį Tavo vidinio sandėlio kampą, kuriame sandėliuoji savo įžvelgiamas prasmes, kurias kiši kitiems lygiai taip pat įkyriai kaip prekybos agentai savo prekes." buvo parašyta viename laiške, kurį jis gavo senatvėje. Tačiau piktai įmetęs jį į židinį pradėjo murmėti kokia galėtų būti tokio laiško prasmė.

-

Na, o kaip Tu? Ar dažnai lendi į kitą žmogų siūlydamas geresnius, prasmingesnius variantus? Ar dažnai galvoji kaip beprasmiškai pasielgė kitas žmogus, nes nesugeba pasiaiškinti?