Organizacija M

Kiekviena diena tokia pati. Ilga, varginanti ir besitęsianti tūkstantmečius sekundžių. Galbūt kiekviena diena tiesiog tįsta kaip lipalas užkabintas lazdele... Per dieną virš šimto tūkstančių klientų ir nė minutės atokvėpio. Gerai, kad dabar darbuotojų daugiau, o juos įdarbinti leido įvairių religijų plitimas žemėje. Taip pat šaunu, kad klimatas kinta leisdamas nusisiausti tas juodas mantijas ir apsivilti paprastus kostiumelius (ir didindamas klientūrą). Šioje srityje dirba griežtai moteriškoji giminė, bet tik todėl, kad paskutinėmis minutėmis moteriškais balsais pasitikima labiau, o taip pat ir lengviau pasiduodama, mieliau einama iš paskos. Tiesa, darbas nelengvas, ne tik todėl, kad atostogos neegzistuoja ar sudarius kontraktą jo nutraukti negalima, bet todėl, kad dažnai klientai priešinasi ir nesutinka su švelniu vedimu už rankos, tad neretai tenka panaudoti tą negražiąją merginų pusę, kuri kruopščiai slepiama po šių dienų žmonėms priimtina kauke.

Nelengva mirties angelams apskritai. Vienišiausi visatoje, visuose visatos superspiečiuose. Visuomet turi stovėti prie lovos (jei pasiseka) ir laukti, kol klientas pasiduos, jo gyvybė užges, o likusią energiją nusives į Mirties organizacijos patalpose esančią eilę, aptarti gyvenimo žemėje ir nuspręsti ką daryti toliau (kai kurios energijos sunkaupos sutinka tapti mirties angelais ir dirbti amžinybėms, kad nebereiktų grįžti į žemę pakeitus pavidalą ir pamirštant, kad kiekvienas būsimas lavonas tėra mažas mechanizmo varžtelis, nuoširdžiai kankinantis žmonių visuomenės sukurtoje socialinėje mėsmalėje).  Žinoma, po kiek laiko emocijos atbunka, tačiau iš pradžių būna sunku, dar ryškiai prisimenant gyvenimą žemėje, matyti kaip buvę artimieji miršta įvairiausiomis mirtimis, o paskui griežtai liepti eiti paskui ir vesti į patalpas, neleidžiant dairytis atgal ir grįžti į kūną. Sunku išlaikyti ribą tarp mandagumo ir ilgesio nužudymo apkabinimais tokiose situacijose. Po kiek laiko artimieji tampa nepažįstamaisiais, nes kiekvieną dieną matoma tūkstančiai veidų iškreiptų agonijos, jei mažiau pasiseka, o ir šie vėliau susilieja į vieną nebesvarbu veidą, kuris slepia esmę, kurią reikia suvaldyti, kol apsipras su mintimi "numiriau". O tos nesusipratusios ir nusprendusios likti žemėje tik ir kelia sunkumus mirtingiesiems ir, kartais, mirties angelams, nes iš pykčio ir nepasitenkinimo tokia neteisybe jos pradeda išdykauti - mėtyti daiktus, stumdytis, skleisti garsus, klaidinančius energiją ir dar labiau skatinančius ją grįžti atgal. Po kiek laiko atbunka ne tik emocijos. Atbunka viskas ir pasidaro lengva atitempti nepaklusnesnį klientą už pavadėlio uždėjus antkaklį. 

... Tačiau kartais vis tiek girdimas atodūsis, kad galėtų greičiau žemė subyrėti į šipulius ir mirties angelai galėtų bent kartą pasikalbėti nuoširdžiau tarpusavyje.

-

Mirties angelo sutarties nuotrupos:

"Mirties angelo pareigos:

* Sulaukti būsimojo kliento atsisveikinimo proceso pabaigos;

* Netrukdyti vykstančio proceso;

* Nuraminti klientą ir suteikti pradinę informaciją (detalesnę informaciją suteiks Mirties agentas);

* (Jeigu reikia) Suvaldyti klientą;

* Nuvesti klientą į Mirties organizacijos patalpose esančią eilę;

...

Jūs tapusi mirties angelu pasižadate nenutraukti sutarties, kol egzistuoja Žemės planeta ir stropiai, nuosekliai atlikti Jums pavestas užduotis, nedaryti nemalonumų organizacijai, dalyvauti seminaruose ir kursuose, keliančiuose klasifikaciją, aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje, nemegzti artimų kontaktų su būsimais ar esamais klientais, o taip pat ir kitai mirties angelais." 

-

O ar dažnai leidi sau pagalvoti apie savo vienišumą?