Gerų švenčių!

Ant stalo išrikiuotos įvairiausių dydžių, dailios lėkštės, kuriose puikuojasi įvairiausios kulinarinių sugebėjimų demonstracijos, šalia jų droviai guli įrankiai, pasidabinę mirguliuojančiais degančių žvakių atšvaitais. O dar dubenėliai ir lėkštutės laukia virtuvėje kol bus atnešti su viduje dailiai supakuotais saldainiais, įvairiausiais piešiniais padabintais meduoliais ir kitais skanėstais, kuriais vaišinsis visi, tiek maži, tiek dideli. Viską karūnuoja pakili nuotaika ir stalą supančios šypsenos. Jauku.

Modernieji, aktyvieji nepamiršta į socialinius tinklus įkelti stalo nuotraukų su nuoširdžiais, arba nelabai, pasveikinimais, nes neretai sakoma, kad tokių švenčių metų reikia skleisti gerą nuotaiką. Tarsi gruodžio mėnesį, o ypač jo pabaigoje, visi blogi įpročiai ir norai būtų išbraukti iš žmonių gyvenimų. Taip pat ir kiti norai, kurie susiję su savais tikslais, kuriais kartais remiantis norima pamokyti kitą asmenį... Kreipiasi į policiją - "Nū, ką Tu darai, gi tokios šventės...", nori išsiaiškinti santykius, nes jaučiasi išnaudojamas - "Nedaryk to, gi Kalėdos bus sugadintos!", supykus ar įsiutus pasakomi grubesni žodžiai atsimuša į "Tokios šventės, o Tu čia dabar šitaip..."... Atrodo net prievartautojams, smurtautojams ir vagims, sukantis žmogaus orbitoje, gruodžio mėnesį derėtų tai priminti. Atrodo, kad šių dienų priminimas yra burtažodis, keičiantis pasaulį. Deja.

Susirenkama prie stalo, šypsomasi, keičiamasi mandagiomis frazėmis, visas maistas skrupulingai (arba ne) bandomas sukišti į įmanomas organizmo gilumas, o asmenys tyliai šiugžda tarpusavyje susisukę į dailius, spalvotus, naujus įvaizdžius, kurie kaip ir saldainių popierėliai - atrodo žaviai, tačiau kartais būna apgaulingi.

-

"Gerų švenčių. Gi jos vienos nuoširdžiausių." - murmtelėjo su šypsena Belzebubas paduodamas arkangelui dovaną, o mintyse pridurdamas "... gerais norais keliais į pragarą grįstas".

-

Kaip ir laidotuvės.