"Jie man meluoja, jie kvaili, taip negali būti" visą gyvenimą tvirtino jis, pasitikėdamas tik savimi ir netikėdamas kitais, jų neklausydamas. "JIE MAN MELUOJA!" šaukė jis net tada, kai medikų komanda gelbėjo jo gyvybę. Neskaitant to, kad bambėdamas ir niurnėdamas prieš savaitę, kad žmonės jam meluoja, laukė, kol sužinos ar jo žmona, kurią kažkas rado gatvėje sumuštą ir išprievartautą be sąmonės ir iškvietė jai greitąja, išgyvens. Jis - žmogus, kuris žino, kad jis vienintelis žino geriau, tik jis gali nutraukti kitą klausimais, kurių atsakymai būtų ištarti po dvidešimties sekundžių, tik jis privalo neklausyti kitų, nes jis žino geriau, net tada, kai jie turi pusę gyvenimo stažo toje srityje, JIS VIS TIEK ŽINO GERIAU. Kai jo sūnaus gyvybė užgeso jam ant rankų, o dukra neišlaikiusi jo kritikos ir teisingumo išėjo iš namų ir pamiršo iš kur kilusi, jis net tada nesuabejojo savimi, nei sekundei. Jis tiesiog manė, kad kiti kvaili, tik kiti nesupranta, neteisūs, nemokšos, o jis, teisingas, geras ir protingas žmogus, kankinasi su tokia kvailių minia.
-
O, kai Tau sakydavo mama, kad ta striukė per trumpa ir susirgsi ar liepdavo užsidėti šaliką, ar Tu taip pat žinojai geriau?
-
O ar dabar žinai?
am, privertė susigėsti.. bet, nepaisant to, atpažinau žmogų iš savo aplinkos, kuris su tokiu elgesiu liko vienui vienas. eh. Šaunus įrašas. Kaip ir visi kiti.
AtsakytiPanaikintiLepini mane žodžiais glostančiais širdį, Neringa! Labai gera žinoti!
AtsakytiPanaikintiVienas iš tų retų įrašų, kurį perskaitai ir susimąstai. Bet ne taip paviršutiniškai. Palietė. Labai giliai ir jautriai.
AtsakytiPanaikintiLabai džiaugiuosi!
Panaikintivienas žodis: zjbs :o
AtsakytiPanaikintiNevynioji į vatą ir priverti džiaugtis. :>
Panaikinti