"Jūs labai graži!" išgirsti mažų vaikų pagyras kaimynei ir nejučia pradedi vardinti ką ji turi bjauraus... Gatvėje eidama būni ir nužiūrinėjama, ir nužiūri pati... Tarsi maži galios karai... Eina dvi varžovės, įtampa didėja su kiekvienu jų žingsniu, pasiekia aukščiausią tašką prasilenkiant ir pamažu atslūgsta... Ir taip kasdien, šimtus kartų einant gatve. Rūgščios minos palydinčios Tave, jei apsirengi gražiau ar patraukliau. Pilni pagiežos žvilgsniai, kai parduotuvėje paimi į rankas kažkokį gražų drabužį. Gi išpardavimai su itin didelėmis nuolaidomis panašūs į isterijos priepuolį - paskubomis, šiurkščiai ieškoma, paliekant po savęs suverstų, sukuistų drabužių/daiktų "aukas". O, jei dar paimsi kažką gražaus ir apžiūrinėsi svarstydama imti ar ne... Vos ne iš rankų išplėš, nusprendus neimti. O kur dar begalinis priekabiavimas akimis prie "varžovės" kūno... Čia per daug, čia per mažai, čia negražu, čia per daug gerai, tikriausiai chirurgai įsikišo... "Ta kalė su tokia pat suknele!", "Tu tik pažiūrėk į tas kales!"... Ašaros, neatitinkant "patrauklių" moterų standartų, neapykanta sau, kad atrodai prasčiau už kitas. Nubėgus vyrui pas kitą, kaltinamos tik moteriškos lyties atstovės. Nuotrupos, kad "su vaikinais man bendraujasi lengviau, paprasčiau"...
-
Ar šis karas sukurtas mūsų? Ar žiniasklaidos? Ar nebūtų geriau atsipalaiduoti ir mylėti save, nesidairant ką daro kitos?
-
O tuo tarpu vaikinai į viską žiūri paprasčiau ir bent gatvėje nenužiūri kitų vaikinų batų, tarsi būtų pasirašę masinę solidarumo sutartį.
vava. būtent
AtsakytiPanaikinti